- panakčiuo
- panakčiuõ (ž.) adv. Als žr. panakčiui: Šią vasarą vėl ganysma arklius panakčiuõ, kaip ir pernai Užv. Gausiam sergėti obulus a[r] panakčiuõ Ms. Ejo pirm sargybą panakčiuo, padieniuo, pamečiuo J. Norėdamas sugauti vagį, liepė savo sūnams sergėti sodną panakčiuo kožnam BM303.
Dictionary of the Lithuanian Language.